Laima Jancaitė ir Petras Lukoševičius
Laima JANCAITĖ, punskas.pl
O Jūs ar domitės istorija? Ar galite pagalvoti, kad žemės lopinėly, kur dabar gyvenate, kažkada buvo įsikūrę visai kiti žmonės? Gal šioje vietoje kautasi, laimėti svarbiausi mūšiai, o gal čia buvusi senovinė šventykla, kur buvo atliekami svarbiausi to meto žmonėms ritualai? Gal čia gyveno visiškai tolima Jums ir nesuprantama gentis, o gal Jūsų protėviai? Galbūt ten, kur mėgstate ateiti ir užmiršti dienos rūpesčius, senovėje žmonės taip pat atsipalaiduodavo? Ir apskritai – kuo gyveno, kuo tikėjo šie žmonės? Galbūt iš jų buities galima pasisemti išminties?
Prūsų arka
Petras Lukoševičius, Jotvingių ir prūsų gyvenvietės Ožkiniuose savininkas, bando atsakyti į klausimą, kaip šiose ir netolimose apylinkėse gyveno prūsai ir jotvingiai – baltų tautos, tokios artimos mums, tačiau išnykusios. Turbūt nedažnai susimąstome: gal mes patys esame šių tautų palikuonys? Tačiau nors tautos gali išnykti, nors jos gali dingti iš žemėlapio, atminimas neišnyks tol, kol bus vietovių, saugančių dalelę tų žmonių gyvenimo. Tad keliaukime ir apsidairykime, kaip atrodo atkurta jotvingių ir prūsų gyvenvietė.
Šioje vietoje istorija pasakojama iš amžių glūdumos – gyvenvietėje galima pamatyti, kaip gyveno žmonės prieš 12 tūkst. metų. Kaip paprastai, naudodami žemę ir akmenis, jie gebėjo susikurti patogią vietą išsimiegoti ir atlikti svarbiausius buitinius darbus. Šie žmonės mums buvo svetimi. Jie dar ne baltai. Manoma, kad pastarieji atvyko maždaug prieš 8 tūkst. metų.
Gyvenvietė užburia savo galybe, pamačius šių baltų genčių aukurą, akmenyse iškaltus prūsų ir jotvingių vadų atvaizdus, įvairiose vietose vaizduojamus simbolius ir runas. P. Lukoševičius turi atsakymus į visus klausimus, ką koks simbolis reiškia. Tai verčia susimąstyti, kad galbūt tais laikais viskas turėjo gilesnę prasmę: šiandieną mes dažnai kuriame įvairius raštus ir simbolius ant audinių, meno kūrinių, sienų ir t. t., nors nežinome jų reikšmės. Prūsai ir jotvingiai, raižydami simbolius ant akmenų, namų sienų ir kitose vietose, viską darė prasmingai.
Labai didelį įspūdį daro garbinga prūsų pilis. Nieko keisto, nes šiais laikais pilių nestatome, o senosios pilys negali nežavėti. P. Lukoševičius pasakoja, jog prūsų pilys skirdavosi nuo lietuvių statytų pilių tuo, kad būdavo paslėptos. Prūsai, mąstydami praktiškai ir slėpdamiesi nuo priešų, stengdavosi statyti šį svarbų statinį apsuptą medžių, lietuviai statydavo atvirose vietose, norėdami pasididžiuoti. Prūsų pilys būdavo įrengiamos taip, kad priešui nebūtų lengva užkariauti – jei pilį ir pavykdavo rasti, pasitikdavo gausa kliūčių, kurias reikėjo įveikti, norint įsiveržti.
Prūsų pilis
Gyvenvietėje galima pamatyti ir namelių, kuriuose glaudėsi paprasti žmonės. Tai leidžia patirti, kokia paprastutė buvo jų buitis, pamatyti, kokie buvo nedideli jų mediniai, tačiau dailiai pastatyti namukai. Jaukumo suteikia įvairūs simboliai, randami ant šių namelių.
Taip pat ypatingą vietą prūsų ir jotvingių gyvenime užėmė tikėjimas, tad jie kurdavo įvairių stichijų šventyklas – oro, vandens, žemės, ugnies. Gyvenvietėje yra atkurtos ir šventyklos, vietos, kur žmonės melsdavosi, atlikdavo svarbiausius ritualus. Aplankius jas apima keistas jausmas – tai juk buvo labai reikšmingi dalykai prūsų ir jotvingių gyvenime. Žmonės jausdavo, kad šiose vietose slypi ypatinga energija, ir stengdavosi jos pasisemti.
Baltiškasis kryžius su senovine simbolika
Ir tai toli gražu dar ne viskas. Gausu įvairių objektų, atspindinčių prūsų ir jotvingių laikus. Sakoma, kad norint suvokti istoriją neužtenka skaityti vadovėlius ar klausytis pasakojimų. Svarbu aplankyti pačias vietas, kurios daug iškalbingesnės…
The post Laima Jancaitė. Prūsai ir jotvingiai. Pražuvę, bet neužmiršti appeared first on Voruta.